Žaidimai Lietuvos rinkoje

rinka

Ž. Šilėnas. Ką veikia verslininkai?

Statistinės formulėsJei klausimas pasirodė ne visai protingas, neskubėkite jo nurašyti. Nuo atsakymo į tą klausimą priklauso labai daug visuomenės ir ekonomikos sprendimų. O galiausiai ir tai, kiek šalyje yra sukuriama ir kaip turtingai visi gyvena. Taip pat nenustebkite, jei ne vienas pašnekovas atsakys, kad verslininkas neveikia nieko, tik ima pinigus, o viską už verslininką sukuria samdomi darbuotojai. Toks realybės ignoravimo ir Markso pridėtinės vertės teorijos kokteilis yra užnuodijęs ne vieną protingą protą ir sužlugdęs ne vieną valstybę.
Verslų yra per daug, kad juos visus suprastume
Kai vaikas sako „užaugęs būsiu gaisrininku“, viskas lyg ir aišku, gaisrininkas gesina gaisrus. Tačiau, pašnekėję su tikru gaisrininku, sužinotume, kad jis daro daug daugiau ir įvairesnių darbų, nei tik puola į ugnį. Iš tikro, kiekvienas užsiėmimas turi daugybę sferų, nišų ir specializacijų. Kad gaisrininkai tik gesina gaisrus yra mielai naivus mąstymas, iš kurio su amžiumi išaugama.
Verslų yra daug ir įvairiausių. O sėkmingi verslai dažnai atranda nišas, apie kurias dauguma žmonių anksčiau net nesapnavo. Tad verslininko veiklą apibrėžti nepalyginamai sunkiau nei gaisrininko. Kai perprasti sunku, žiūrima tai, kas labiausiai krenta į akis. Kaip ir gaisrininkų atveju, kur į akis labiausiai krenta liepsnų gesinimas, taip ir verslininkų atveju, į akis labai krenta verslininkų sėkmė ir jos piniginė išraiška. Tad visiškai suprantama, kad daliai žmonių atrodo, kad verslininko užsiėmimas yra gauti pinigus. Pridėkime dar tai, kad laikraščiai ar žurnalai nerašo apie nesėkmingus verslininkus, ir kai kam gali susidaryti įspūdis, kad užtenka tapti verslininku ir pinigai užsidirba savaime.

Lietuvių požiūris į verslininkus – teigiami vertinimai nustelbia neigiamus

Lietuvos rinkos statistikaLietuvos gyventojams verslininkai labiau asocijuojasi su teigiamomis savybėmis ir indėliu į šalies ekonominę gerovę nei neigiamomis savybėmis. Lietuviai labiau linkę verslininkus matyti kaip sunkiai dirbančius (38%), prisiimančius riziką (35%) nei vadinti sukčiais (13%) ar savanaudžiais (11%). Taip pat dauguma (74%) Lietuvos gyventojų mano, kad ekonomikos augimą šalyje kuria verslininkai ir įmonės.
Šiuos ir kitus rezultatus atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) kartu su užsienio partneriais atliktas verslininkų įvaizdžio tyrimas keturiose šalyse – Lietuvoje, Gruzijoje, Bulgarijoje, Kirgizijoje. Įvertinti susiformavusį įvaizdį buvo pasitelkti sociologai, istorikai, psichologai.
„Galime tik pasidžiaugti, kad verslininkų įvaizdis Lietuvoje yra gana palankus. Neigiami įvaizdžiai šiandien lietuviams nėra pirma mintis, šaunanti į galvą vos išgirdus žodį „verslininkas“. Tačiau plėsti savo suvokimą apie verslininkus ir jų atliekamą vaidmenį ir svarbą visuomenei – dar yra kur. Kaip pastebėjo tyrimo duomenis analizavę ekspertai, mes lietuviai vis dar linkstame prie istoriškai mums artimesnio verslininkų ir sunkaus darbo siejimo, o štai vienas svarbiausių, netgi radikaliai būtinas verslininkų veiklos elementas – išradingumas, kūrybiškumas, inovatyvumas – lietuviams vis dar neatrodo toks svarbus“, – teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.