Žaidimai Lietuvos rinkoje

Transportas

Kelionės: Klaipėda – Vilnius

Vilnius-KlaipėdaLietuva – sąlyginai nedidelė šalis, todėl atstumai tarp didmiesčių taip pat nėra itin tolimi. Bene didžiausias kilometrų skaičius skiria du vienus iš didžiausių Lietuvos miestų – Vilnių ir Klaipėdą. Tarp šių miestų nutiestas magistralinis kelias A1, kurio ilgis siekia apie 311 kilometrų. Šis magistralinis kelias jungia tris didžiausius Lietuvos miestus: Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Magistralė prasideda Vilniuje, daugiausia eina Savanorių pr. Eina Trakų rajono, Elektrėnų savivaldybės, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Raseinių, Šilalės, Rietavo, Klaipėdos rajonų teritorijomis. Svarbiausi miestai šalia (netoli) magistralės – Grigiškės, Vievis, Elektrėnai, Žiežmariai, Rumšiškės, Kaunas, Ariogala, Raseiniai, Rietavas ir Gargždai. Magistralė Kleboniškio tiltu ties Kaunu kerta didžiausią upę – Nerį. Eina per Jakų žiedinę sankryžą, kaip didžiausia Lietuvos estakada. Baigiasi Klaipėdoje.

Keliauti automagistrale A1 nuo Vilniaus iki Klaipėdos galima tiek viešuoju transportu, tiek nuosavu automobiliu. Viešuoju transportu keliauti, žinoma, pigiau, tačiau tiek kelionė autobusu, tiek nuosavu automobiliu turi savų privalumų ir trūkumų. Kelionė autobusu pigesnė, ją gali rinktis visi Lietuvos gyventojai, kurie negali (neturi vairuotojo pažymėjimo, neturi automobilio, serga ar kitos priežastys) ar nenori važiuoti nuosavu automobiliu. Tačiau tenka keliauti su kitais žmonėmis, autobuso vairuotojas dažniausiai važiuoja lėčiau, nei važiuotų nuosavo automobilio vairuotojas. Taip pat autobusu keliaujama tik nuo vienos stoties iki kitos. Iki galutinio taško reikia nusigauti savarankiškai.

Keliauti nuosavu automobiliu žymiai patogiau, tačiau ir ženkliai brangiau. Net neviršijus Lietuvos automagistralėse nustatyto didžiausio leidžiamo greičio (130 km/val) kelionė nuo Kauno iki Klaipėdos (tik šiam kelio ruožui suteiktas automagistralės vardas, nes kelio ruože Vilnius – Kaunas susikerta vietiniai ir tarpmiestiniai transporto srautai) trunka žymiai trumpiau, nei keliaujant autobusu. Taip pat pasiekiamas galutinis kelionės tikslas nuo taško A iki taško B. Kelionės metu panorėjus galima sustoti tam tikrose vietose, keliaujate vieni, be svetimų žmonių, todėl galite laisvai elgtis.

(daugiau…)

Penki mitai apie automobilines kameras

video registratoriaiTarp daugybės siūlomų prietaisų – galite nesunkiai pasiklysti. Daugybė siūlomų prietaisų lentynose gali klaidinti priimant „teisingą“ sprendimą. Tačiau kas gi yra tas teisingas sprendimas kuomet norima išsirinkti automobilinę kamerą.

Mitas Nr. 1 Nėra reikalo mokėti už video registratorių daugiau nei  200 lt.

Kam mokėti tokius pinigus, kuomet automobiline kamera už 100 litų gali atlikti puikiausiai visas funkcijas.  Tačiau pigiems modeliams yra būdinga tai:

  • Prasta filmavimo kokybė.
  • Dideli tarpai tarp sukarpytų vaizdelių.
  • Sunkiai galima įžiūrėti vaizdelius naktį.
  • Įvykus auto įvykiui vaizdo registratorius nuo smūgio gali išsijungti.

Mitas Nr. 2 Tai ką galima nupirkti Kinijos rinkoje už 40lt, mūsų rinkoje parsiduoda už 200lt.

Kalbant apie šį mitą, situacija būtų tokia, mūsų šalyje parduodami  vaizdo registratoriai atkeliauja kaip ir dauguma produktų iš Kinijos (kai kurie pagaminti Taivanyje). Video registratoriai būna pažymėti vietiniu Kinijos „brandu“. Tokia produkcija importuojama labai pigiai, siekiant taip pat pigiai ją parduoti, tikintis, jog dauguma pirkėjų susigundys pigia produkcija. Visuomet pasidomėkite koks tai „brandas“ ir kieno tai produkcija.

Mitas Nr. 3 Kuo daugiau automobilinėje kameroje funkcijų tuo ji geresnė.

Visuose registratoriuose reikalinga „G sensor“ funkcija. Įvykus auto įvykiui vaizdo registratorius nuo smųgio neišsijungs.

Brangesniuose video registratoriuose yra GPS funkcija, ji leidžia stebėti greitį ir automobilio buvimo vietą. Vėliau įrašą su užfiksuota informacija galima peržiūrėti kompiuteryje.