Žaidimai Lietuvos rinkoje

Dėl kontrabandos ir nelegalių prekių ES praranda milijardus nesumokėtų mokesčių

kontrabandaDėl kontrabandos ir nelegalių prekių Europos Sąjungos (ES) šalys netenka milijardų nesumokėtų mokesčių. Mokesčių ekspertai, muitinių pareigūnai, taip pat akademikai ir privataus sektoriaus atstovai iš JAV, Jungtinės Karalystės, Rytų Europos ir kitų šalių šiandien susitinka Vilniuje tarptautinėje konferencijoje “Šešėlinė ekonomika ir mokesčiai”. Konferencijoje bus diskutuojama ne tik apie šiandieninę situaciją, bet ir apie kovos su šešėline ekonomika priemones. Renginį organizuoja Tarptautinis mokesčių ir investicijų centras (angl. International Taxation and Investment Center, ITIC) ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).
“Visur pasaulyje, kur tarp jurisdikcijų egzistuoja dideli kainų skirtumai – kurie iš esmės yra mokesčių padarinys – yra palankios sąlygos augti kontrabandai. Europos Sąjunga ir jos šalys narės dėl nelegalios prekybos praranda apie 10 milijardų eurų kasmet ir tai ne visi praradimai – tiek prarandama vien tik dėl nelegalių tabako produktų”, – teigia Daniel Witt, ITIC prezidentas, vienas iš konferencijos organizatorių.
Rytų Europos šalyse ar naujosiose ES šalyse narėse tokiose kaip, Lietuva, Bulgarija, Kipras, Čekija, Latvija ir Lenkija, šešėlinės ekonomikos mastai kur kas didesni nei „senojoje“ Europoje – Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje. Tokias tendencijas pastebi vienas iš pranešėjų, ekonomikos profesorius iš Austrijos Friedrich Schneider. Jo 2012 metų skaičiavimais, Lietuvoje šešėlinė ekonomika sudarė 28,5% nuo BVP, o iš 31-os Europos šalies pirmauja Bulgarija su 31,9% šešėline ekonomika. Palyginimui, Vokietijoje šešėlis sudarė 13,3% nuo BVP, o Austrijoje – 7,6%.
“Ši konferencija – tai galimybė ne tik pasidalinti patirtimi, kaip kovoti su šešėline ekonomika, bet taip pat praplėsti žinias ir mąstymą, kaip sumažinti nelegalios veiklos paplitimą. Tai yra ypač aktualu ir Lietuvai, ir visai Rytų Europai. Konferencijoje sieksime prieiti ir prie konstruktyvių pasiūlymų, kaip tarpvyriausybinis ir tarptautinis bendradarbiavimas, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė gali pasitarnauti kovojant su šešėliu, siekiant didesnio šalių ekonomikos augimo“, – teigia Žilvinas Šilėnas, LLRI prezidentas.
Konferencija sutelks politikus ir pareigūnus iš ES, taip pat Pasaulio muitinių organizacijos, Interpolo, Europolo atstovus, šešėlinės ekonomikos reiškinius studijuojančius akademikus, kitų sričių ekspertus. Tarp konferencijos pranešėjų Antanas Šipavičius (Muitinės departamentas), Elizabeth Allen (ITIC konsultantė), prof. Louise Shelley (George Mason University, JAV), Carlo van Heuckelom (Europolas), dr. Nerijus Mačiulis (Swedbank), Simone Di Meo (Interpolas), Vytautas Žukauskas (LLRI), Katarzyna Banaszek (Pasaulio muitinių organizacija) ir kiti.
“Kontrabanda nėra tik sienos kontrolės problema. Kontrabanda neatsiejama nuo akcizų, bendros ekonominės situacijos, visuomenės nuomonės apie kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą. Todėl efektyviausios priemonės yra tos, kurios mažina paskatas dalyvauti šešėlinėje veikloje”, – teigia konferencijos pranešėjas Vytautas Žukauskas, LLRI šešėlinės ekonomikos tyrimų vadovas.
Tyrimai rodo, kad kai akciziniai mokesčiai tampa perdėtai aukšti, vartotojai siekdami sutaupyti atsigręžia į pigesnius, tačiau nelegalius produktus. Naujausias šių metų sausį atliktas LLRI tyrimas parodė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiai tabako, alkoholio produktų ir degalų kainų skirtumus tarp Baltijos šalių ir kaimyninių valstybių mato kaip vieną pagrindinių šių prekių kontrabandos priežasčių – taip teigia 50% latvių, 55% estų ir 46% lietuvių. 84% latvių, 83% lietuvių ir 76% estų mano, kad efektyviausia kovos su šešėline ekonomika priemonė yra akcizinių mokesčių mažinimas.
Elizabeth Allen, ITIC konsultantė, atkreipia dėmesį, kad kovai su šešėline ekonomika reikia kompleksinio požiūrio ir kuriant priemones pataria prisiminti, kad „nusikalstamas pasaulis labai greitai pasinaudoja įstatymų ir reguliavimų spragomis ir prisitaiko, apeina visas kliūtis, trukdančias jų veiklai – juk jiems nereikia paklusti įstatymui, atitikti reikalavimus, dirbti pagal taisykles, jie neturi finansinių apribojimų.“
Pasak konferencijoje dalyvaujančios prof. Louise Shelley (JAV), besivystančios šalys yra daugelio nelegalių produktų šaltinis, o jų vyriausybės nėra suinteresuotos susidoroti su šešėliu bijodamos pakenkti ekonomikai. „Todėl netinkamos reguliavimo ir teisėsaugos priemonės pirmiausia yra taikomos produkcijos etape, o kai produktai patenka į rinką, juos susekti yra labai sunku“, – teigia profesorė.